- žiemmilžė
- žiemmilžė̃ sf., adj. f. (3b) J, Jn, DŽ, NdŽ, DūnŽ, Vdk, Rs, Bt, žiẽmmilžė (1) NdŽ, KŽ, Lg, Šln, Krg, žiemmil̃žė (2) KlbXXV(1)81(Krp, Škn); Kos161 senapienė, bergždžia (ppr. apie karves): Jei šį metą paliks žiemmilžė̃, parduosma žaltį Rdn. Viena [karvė] užtrūko, antroji – žiemmilžė̃, pieno – tik putrai pražilinti Kl. Žiemmilžė̃ paliko su tais dirbtiniais jaučiais (dirbtinai sėklinta) Krš. Žiemmilžė̃ nė pusės pieno neduoda kaip turėjusi karvė Šts. Karvę turam žiẽmmilžę, nebūs vesianti Prk. Žiẽmmilžę laikyti nėr naudos, nėkai Rdn. Karvė paliko žiemmilžė̃, daba nė pieno, nė veršio LKT109(Kv). Žiemmilžė̃, o pieno duoda šauniai NmŽ. Žiemmilžė̃ karvė y[ra] melžama žiemą i vasarą, o vedusi – tik vasarą End. Karvę žiẽmmilžę palikom – parduosma pavasarį Rdn. Šį metą veršuko neturėsu nusitraukti – karvelė paliko žiemmilžė̃ End. Žiemmilžė̃s karvės platesnis tarpas tarp karpų̃ Tl. Žiemmilžės karvės pienas skanesnis Gd. Kas tos mano karvės – pirmdėlėlės, žiemmilžėlės Žem. ^ Užtrūko ir tau žiemmilželė LTsV246(Plt).
Dictionary of the Lithuanian Language.